Viešas kalbėjimas: į auditoriją orientuotas požiūris 2011

Santrauka:

• Viešasis kalbėjimas: į auditoriją orientuotas Steveno A. Beebe ir Susan J. Beebe požiūris yra išsamus viešojo kalbėjimo vadovas. Jame pateikiama išsami viešojo kalbėjimo principų ir praktikos apžvalga – nuo pasirengimo kalbai pagrindų iki auditorijos analizės ir adaptacijos sudėtingumo. Knyga suskirstyta į keturias dalis: I dalis – viešojo kalbėjimo pagrindai, II – auditorija, III – kalbos pasakymas, o IV – kalbos vertinimas.

  I knygos dalis apima viešojo kalbėjimo pagrindus, įskaitant auditorijos analizės svarbą, kalbos temos plėtojimą, kalbos organizavimą ir kalbos vartojimą. Ji taip pat apima vaizdinių priemonių naudojimą, humoro naudojimą ir technologijų naudojimą viešai kalbant. II dalyje dėmesys sutelkiamas į auditoriją, įskaitant auditorijos supratimo svarbą, auditorijos atsiliepimų naudojimą ir auditorijos dalyvavimą. III dalis apima kalbos pateikimą, įskaitant balso įvairovę, gestų naudojimą ir neverbalinį bendravimą. IV dalis apima kalbos vertinimą, įskaitant grįžtamojo ryšio naudojimą, savęs vertinimą ir kolegų vertinimą.

  Viešas kalbėjimas: į auditoriją orientuotas požiūris yra neįkainojamas šaltinis visiems, kurie domisi viešu kalbėjimu. Jame pateikiama išsami viešojo kalbėjimo principų ir praktikos apžvalga – nuo pasirengimo kalbai pagrindų iki auditorijos analizės ir adaptacijos sudėtingumo. Tai esminis vadovas kiekvienam, norinčiam tapti geresniu viešuoju pranešėju.

Pagrindinės mintys:

• #1.    
  
  

  Steveno A. Beebe ir Susan J. Beebe „Viešas kalbėjimas: į auditoriją orientuotas požiūris“ idėja yra ta, kad viešasis kalbėjimas turėtų būti pritaikytas auditorijai. Autoriai teigia, kad kalbėtojas rengdamas ir sakydamas kalbą turėtų atsižvelgti į auditorijos poreikius, interesus ir lūkesčius. Jie siūlo kalbėtojui ištirti auditoriją, kad suprastų jų kilmę, vertybes ir įsitikinimus. Tai padės kalbėtojui sukurti kalbą, kuri būtų pritaikyta auditorijai ir bus veiksmingesnė norint pasiekti norimą rezultatą. Be to, autoriai siūlo kalbėtojui vartoti auditorijai tinkamą kalbą ir naudoti vaizdinius bei kitas priemones, kurios padėtų iliustruoti daromus dalykus. Galiausiai, autoriai pabrėžia, kaip svarbu įtraukti auditoriją per visą kalbą, naudojant tokius metodus kaip akių kontaktas, pauzės ir klausimai. Vadovaudamasis šiomis gairėmis, kalbėtojas gali užtikrinti, kad jo kalba bus pritaikyta auditorijai ir bus veiksmingesnė norint pasiekti norimą rezultatą.