Koranas 2007

Santrauka:

• Koranas yra pagrindinis islamo religinis tekstas, musulmonų manymu, tai Dievo apreiškimas. Jis plačiai laikomas geriausiu klasikinės arabų literatūros kūriniu. Koranas suskirstytas į skyrius (arabiškai sura), kurie vėliau suskirstomi į eilutes (ayah). Musulmonai tiki, kad Koraną Dievas žodžiu apreiškė Mahometui per angelą Gabrielių, palaipsniui per maždaug 23 metus, pradedant 609 m. gruodžio 22 d., kai Mahometui buvo 40 metų, ir baigiant 632 m., jo mirties metais.

  Koranas yra padalintas į 114 skirtingo ilgio skyrių, kurių kiekvienas žinomas kaip sura. Skyriai skirstomi į Mekos arba Medino, priklausomai nuo to, kur ir kada buvo atskleistos eilutės. Mekos skyriuose paprastai kalbama apie tikėjimą ir anapusinio gyvenimo scenas, o Medinos skyriuose labiau rūpinamasi besiformuojančios musulmonų bendruomenės socialinio ir politinio gyvenimo organizavimu. Koranas taip pat yra padalintas į 30 vienodų skyrių, vadinamų juz' (daugiskaita: ajiza).

  Koranas sudarytas iš stichijų (ayat), kurios sudaro 114 nevienodo ilgio skyrių (surahų), kurie klasifikuojami kaip Makkan arba Madinan, priklausomai nuo jų apreiškimo vietos ir laiko. Korano žinia perteikiama naudojant pasakojimą, alegoriją, homiliją ir retoriką. Jo eilutės pasižymi ritminiu ir poetiniu stiliumi, kuris buvo lyginamas su hebrajų Biblija. Koranas taip pat yra padalintas į septynias maždaug lygias dalis, manzilą, kad jis būtų deklamuojamas per savaitę.

  Koranas yra pagrindinis kiekvieno musulmono tikėjimo ir praktikos šaltinis. Jame nagrinėjamos visos mums, kaip žmonėms, svarbios temos: išmintis, doktrina, garbinimas ir teisė, tačiau pagrindinė jo tema yra Dievo ir Jo kūrinių santykis. Tuo pat metu Koranas pateikia teisingos visuomenės, tinkamo žmogaus elgesio ir teisingos ekonomikos sistemos gaires. Koranas taip pat yra padalintas į 114 skyrių (sura) ir dar skirstomas į eilutes (ayat).

  Koranas yra pagrindinis islamo religinis tekstas, musulmonų manymu, tai Dievo apreiškimas. Jis plačiai laikomas geriausiu klasikinės arabų literatūros kūriniu. Koranas suskirstytas į skyrius (arabiškai sura), kurie vėliau suskirstomi į eilutes (ayah). Musulmonai tiki, kad Koraną Dievas žodžiu apreiškė Mahometui per angelą Gabrielių, palaipsniui per maždaug 23 metus, pradedant 609 m. gruodžio 22 d., kai Mahometui buvo 40 metų, ir baigiant 632 m., jo mirties metais. Koranas sudarytas iš stichijų (ayat), kurios sudaro 114 nevienodo ilgio skyrių (surahų), kurie klasifikuojami kaip Makkan arba Madinan, priklausomai nuo jų apreiškimo vietos ir laiko. Korano žinia perteikiama naudojant pasakojimą, alegoriją, homiliją ir retoriką. Jo eilutės pasižymi ritminiu ir poetiniu stiliumi, kuris buvo lyginamas su hebrajų Biblija. Koranas taip pat yra padalintas į septynias maždaug lygias dalis, manzilą, kad jis būtų deklamuojamas per savaitę. Koranas yra pagrindinis kiekvieno musulmono tikėjimo ir praktikos šaltinis. Jame nagrinėjamos visos mums, kaip žmonėms, svarbios temos: išmintis, doktrina, garbinimas ir teisė, tačiau pagrindinė jo tema yra Dievo ir Jo kūrinių santykis. Tuo pat metu Koranas pateikia teisingos visuomenės, tinkamo žmogaus elgesio ir teisingos ekonomikos sistemos gaires.

Pagrindinės mintys:

• #1.     Koranas yra pagrindinis islamo religinis tekstas, kurį pranašui Mahometui atskleidė angelas Gabrielius. Idėjos santrauka: Koranas yra šventoji islamo knyga, kurią, kaip manoma, pranašui Mahometui atskleidė angelas Gabrielius. Tai yra pagrindinis islamo mokymo šaltinis ir yra gerbiamas musulmonų visame pasaulyje.
  
  

  Koranas yra pagrindinis islamo religinis tekstas, kurį pranašui Mahometui atskleidė angelas Gabrielius. Tai yra pagrindinis islamo mokymo šaltinis ir yra gerbiamas musulmonų visame pasaulyje. Koranas yra padalintas į 114 skyrių, žinomų kaip surahs, ir sudarytas iš eilučių, žinomų kaip ayat. Manoma, kad tai tiesioginis Dievo žodis, atskleistas Mahometui per angelą Gabrielių. Koranas yra islamo teisės pagrindas ir visų islamo įsitikinimų bei praktikos pagrindas. Tai yra gairių šaltinis musulmonams visose gyvenimo srityse, nuo dvasinio iki kasdieninio.

  Koranas yra padalintas į dvi dalis: Mekos suras, kurios buvo apreikštos Mahometui Mekoje, ir Medinos suras, kurios jam buvo atskleistos Medinoje. Mekos suros paprastai yra trumpesnės ir labiau orientuotos į dvasinius dalykus, o Medinos suros yra ilgesnės ir labiau orientuotos į teisinius dalykus. Koranas taip pat yra padalintas į 30 lygių dalių, žinomų kaip juz, kurios naudojamos palengvinti viso teksto deklamavimą Ramadano mėnesį.

  Koranas yra svarbiausias islamo mokymo šaltinis ir yra visų islamo įsitikinimų ir praktikos pagrindas. Tai yra gairių šaltinis musulmonams visose gyvenimo srityse, nuo dvasinio iki kasdieninio. Musulmonai tiki, kad Koranas yra tiesioginis Dievo žodis, atskleistas Mahometui per angelą Gabrielių. Tai yra islamo teisės pagrindas ir visų islamo įsitikinimų bei praktikos pagrindas.

• #2.     Koranas suskirstytas į 114 skyrių, žinomų kaip suros, kurios dar skirstomos į eilutes. Idėjos santrauka: Koranas yra padalintas į 114 skyrių, žinomų kaip suros, kurie dar skirstomi į eilutes. Tai yra pagrindinis islamo mokymo šaltinis ir yra gerbiamas musulmonų visame pasaulyje.
  
  

  Koranas yra pagrindinis islamo mokymo šaltinis, jį gerbia musulmonai visame pasaulyje. Jis suskirstytas į 114 skyrių, žinomų kaip suros, kurie dar skirstomi į eilutes. Kiekviena sura sudaryta iš įvairių temų, pradedant pranašų pasakojimais ir baigiant įstatymais ir taisyklėmis. Koranas taip pat žinomas dėl savo poetinės kalbos ir metaforų bei alegorijų naudojimo perteikdamas savo žinią. Manoma, kad tai tiesioginis Dievo žodis, atskleistas pranašui Mahometui per angelą Gabrielių.

  Koranas yra padalintas į dvi dalis: Mekos suras, kurios buvo apreikštos pranašui Mahometui Mekoje, ir Medinos suras, kurios jam buvo apreikštos Medinoje. Mekos suros paprastai yra trumpesnės ir labiau orientuotos į dvasinius dalykus, o Medinos suros yra ilgesnės ir labiau orientuotos į teisinius dalykus. Korane taip pat yra nemažai istorijų apie pranašus, kurios turi būti pavyzdžiai tikintiesiems.

  Koranas yra svarbi islamo gyvenimo dalis ir yra skaitomas kasdienėse maldose. Ją taip pat nuodugniai tiria mokslininkai ir ji naudojama kaip gairių ir įkvėpimo šaltinis musulmonams. Koranas yra gyvas dokumentas, kuris nuolat interpretuojamas ir interpretuojamas, siekiant geriau suprasti jo mokymus ir pritaikyti juos šiuolaikiniame gyvenime.

• #3.     Korane yra istorijos apie pranašus ir pasiuntinius iš praeities, įskaitant Adomą, Nojų, Abraomą, Mozę ir Jėzų. Idėjos santrauka: Korane yra istorijos apie pranašus ir praeities pasiuntinius, įskaitant Adomą, Nojų, Abraomą, Mozę ir Jėzų. Šios istorijos naudojamos Korano mokymams iliustruoti ir musulmonams patarti.
  
  

  Korane yra istorijos apie pranašus ir pasiuntinius iš praeities, įskaitant Adomą, Nojų, Abraomą, Mozę ir Jėzų. Šios istorijos naudojamos Korano mokymams iliustruoti ir musulmonams patarti. Šių pranašų ir pasiuntinių istorijos pasakojamos išsamiai, suteikiant įžvalgų apie jų gyvenimą ir išmoktas pamokas. Per šias istorijas musulmonai gali sužinoti apie tikėjimo, paklusnumo ir teisingumo svarbą. Be to, šių pranašų ir pasiuntinių istorijos primena Dievo galią ir Jo gailestingumą.

  Pranašų ir pasiuntinių istorijos Korane taip pat naudojamos siekiant pateikti teisingo gyvenimo pavyzdžių. Šios istorijos parodo, kaip svarbu laikytis Korano mokymų ir gyventi tikėjimo bei paklusnumo gyvenimą. Be to, pasakojimai apie pranašus ir pasiuntinius primena apie nepaklusnumo pasekmes ir atlygį už ištikimybę. Per šias istorijas musulmonai gali sužinoti apie tikėjimo ir paklusnumo gyvenimo svarbą.

  Pranašų ir pasiuntinių istorijos Korane taip pat naudojamos siekiant suteikti vilties ir paguodos musulmonams. Šios istorijos rodo, kad Dievas visada yra su mumis ir niekada mūsų neapleis. Be to, pasakojimai apie pranašus ir pasiuntinius primena apie maldos galią ir apie tai, kaip svarbu ieškoti Dievo vadovavimo. Per šias istorijas musulmonai gali sužinoti apie tikėjimo ir paklusnumo svarbą bei maldos galią.

• #4.     Koranas pabrėžia tikėjimo, maldos, meilės ir gerų darbų svarbą. Idėjos santrauka: Koranas pabrėžia tikėjimo, maldos, meilės ir gerų darbų svarbą. Tai skatina musulmonus gyventi dorai ir siekti dvasinio augimo.
  
  

  Koranas pabrėžia tikėjimo, maldos, meilės ir gerų darbų svarbą. Tai skatina musulmonus gyventi dorai ir siekti dvasinio augimo. Koranas moko, kad tikėjimas yra sėkmingo gyvenimo pagrindas, o malda yra raktas į Alacho palaiminimų atrakinimą. Taip pat skatinama labdara ir geri darbai, nes tai būtina sveikai ir klestinčia visuomenei. Koranas taip pat pabrėžia teisingumo ir gailestingumo svarbą, skatina musulmonus būti maloniais ir gailestingais visiems žmonėms.

  Koranas taip pat skatina musulmonus būti atidiems savo veiksmams ir siekti tobulumo visose gyvenimo srityse. Ji moko, kad atlygis už tikėjimą, maldą, meilę ir gerus darbus yra didelis ir kad šie veiksmai atneš tikinčiajam ramybę ir pasitenkinimą. Koranas taip pat skatina musulmonus būti kantriems ir ištverti savo tikėjimą net ir ištikus nelaimei. Galiausiai Koranas pabrėžia žinių ir supratimo siekimo svarbą, nes tai būtina dvasiniam augimui.

• #5.     Korane pateikiami nurodymai, kaip gyventi moraliai ir etiškai. Idėjos santrauka: Korane pateikiamos gairės, kaip gyventi moraliai ir etiškai. Tai skatina musulmonus būti malonius ir užjaučiančius kitus, būti sąžiningus ir teisingus bei siekti teisingumo.
  
  

  Koranas yra gairių šaltinis musulmonams, kaip gyventi moraliai ir etiškai. Tai skatina musulmonus būti malonius ir užjaučiančius kitus, būti sąžiningus ir teisingus bei siekti teisingumo. Koranas taip pat moko, kad visi žmonės yra lygūs Dievo akyse, nepaisant jų rasės, lyties ar socialinės padėties. Jame pabrėžiama, kaip svarbu elgtis su kitais pagarbiai ir maloniai, būti dosniam ir atlaidžiam. Koranas taip pat skatina musulmonus būti atidiems savo poelgiams ir stengtis daryti gerus darbus. Joje mokoma, kad su visais žmonėmis turi būti elgiamasi oriai ir pagarbiai ir kad niekas neturėtų būti diskriminuojamas ar engiamas.

  Koranas taip pat pabrėžia, kad svarbu būti teisingam ir sąžiningam. Ji moko, kad melas ir apgaulė yra neteisingi ir kad visada reikia stengtis būti sąžiningiems ir nuoširdiems bendraudami su kitais. Koranas taip pat skatina musulmonus būti dosnius ir padėti tiems, kuriems jos reikia. Ji moko, kad labdara ir gerumas yra būtini gerai ir teisingai visuomenei. Galiausiai Koranas moko, kad reikia siekti teisingumo ir kad su visais žmonėmis turi būti elgiamasi teisingai ir vienodai.

• #6.     Koranas pabrėžia teisingumo ir lygybės svarbą. Idėjos santrauka: Koranas pabrėžia teisingumo ir lygybės svarbą. Ji skatina musulmonus pagarbiai elgtis su visais žmonėmis ir siekti teisingumo bei sąžiningumo visose gyvenimo srityse.
  
  

  Koranas pabrėžia teisingumo ir lygybės svarbą. Ji skatina musulmonus pagarbiai elgtis su visais žmonėmis ir siekti teisingumo bei sąžiningumo visose gyvenimo srityse. Koranas teigia, kad visi žmonės yra lygūs Dievo akyse, nepaisant jų rasės, lyties ar socialinės padėties. Taip pat pabrėžiama teisingumo ir sąžiningumo svarba visuose santykiuose, įskaitant teismus. Koranas taip pat skatina musulmonus būti sąžiningus ir teisingus visuose savo reikaluose bei siekti teisingumo ir sąžiningumo visose gyvenimo srityse. Tai taip pat skatina musulmonus būti gailestingus ir gailestingus tiems, kuriems jos reikia, ir siekti teisingumo bei sąžiningumo visose gyvenimo srityse.

  Koranas taip pat pabrėžia teisingumo ir sąžiningumo svarbą visuose santykiuose, taip pat ir teismuose. Jame teigiama, kad su visais žmonėmis turi būti elgiamasi vienodai ir teisingai, nepaisant jų rasės, lyties ar socialinės padėties. Koranas taip pat skatina musulmonus būti sąžiningus ir teisingus visuose savo reikaluose bei siekti teisingumo ir sąžiningumo visose gyvenimo srityse. Tai taip pat skatina musulmonus būti gailestingus ir gailestingus tiems, kuriems jos reikia, ir siekti teisingumo bei sąžiningumo visose gyvenimo srityse.

  Koranas taip pat skatina musulmonus būti teisingus ir nešališkus visuose savo santykiuose ir siekti teisingumo bei sąžiningumo visose gyvenimo srityse. Tai taip pat skatina musulmonus būti sąžiningus ir teisingus visuose savo reikaluose bei siekti teisingumo ir sąžiningumo visose gyvenimo srityse. Koranas taip pat skatina musulmonus būti gailestingus ir gailestingus tiems, kuriems jos reikia, ir siekti teisingumo bei sąžiningumo visose gyvenimo srityse.

  Koranas taip pat pabrėžia teisingumo ir sąžiningumo svarbą visuose santykiuose, taip pat ir teismuose. Jame teigiama, kad su visais žmonėmis turi būti elgiamasi vienodai ir teisingai, nepaisant jų rasės, lyties ar socialinės padėties. Koranas taip pat skatina musulmonus būti sąžiningus ir teisingus visuose savo reikaluose bei siekti teisingumo ir sąžiningumo visose gyvenimo srityse. Tai taip pat skatina musulmonus būti gailestingus ir gailestingus tiems, kuriems jos reikia, ir siekti teisingumo bei sąžiningumo visose gyvenimo srityse.

• #7.     Korane pateikiamos gairės, kaip bendrauti su ne musulmonais. Idėjos santrauka: Korane pateikiamos gairės, kaip bendrauti su ne musulmonais. Ji skatina musulmonus būti pagarbius ir tolerantiškus kitų tikėjimų atžvilgiu bei siekti taikos ir darnos tarp visų žmonių.
  
  

  Koranas skatina musulmonus būti pagarbius ir tolerantiškus kitų tikėjimų atžvilgiu. Jame teigiama, kad „religijoje nėra prievartos“ (2:256) ir kad „Dievas nedraudžia būti maloniam ir teisingam tiems, kurie su jumis nekovojo religijoje ir neišvarė jūsų iš jūsų namų“ (60:8). ). Koranas taip pat skatina musulmonus siekti taikos ir harmonijos tarp visų žmonių, nepaisant jų tikėjimo. Jame teigiama, kad „Dievas myli tuos, kurie siekia taikos“ (5, 16) ir „Dievas nedraudžia jums elgtis maloniai ir teisingai tiems, kurie kovoja su jumis už tikėjimą ir neišvaro iš jūsų namų. jiems“ (60:8).

  Koranas taip pat skatina musulmonus būti kantriems ir atlaidiems bendraujant su ne musulmonais. Jame teigiama, kad „Dievas myli tuos, kurie yra kantrūs“ (3:146) ir kad „Dievas myli tuos, kurie atleidžia“ (3:134). Koranas taip pat skatina musulmonus būti dosnius ir svetingus ne musulmonams, sakydamas, kad „Dievas myli dosnius“ (3:134) ir kad „Dievas myli tuos, kurie yra svetingi“ (4:36).

  Koranas taip pat skatina musulmonus būti sąžiningus ir teisingus bendraujant su ne musulmonais. Jame teigiama, kad „Dievas myli tuos, kurie yra teisingi“ (3:134), ir kad „Dievas myli tuos, kurie laikosi savo pažadų“ (5:1). Koranas taip pat skatina musulmonus būti teisingus ir sąžiningus bendraujant su ne musulmonais, sakydamas, kad „Dievas myli tuos, kurie yra teisingi“ (5:42) ir kad „Dievas myli tuos, kurie teisia teisingai“ (5:45).

  Apskritai Koranas pateikia gaires, kaip bendrauti su ne musulmonais. Ji skatina musulmonus būti pagarbius ir tolerantiškus kitų tikėjimų atžvilgiu, siekti taikos ir darnos tarp visų žmonių, būti kantriems ir atlaidiems, būti dosniems ir svetingiems, būti sąžiningiems ir teisingiems, būti teisingiems ir sąžiningiems. Vadovaudamiesi šiais mokymais, musulmonai gali puoselėti teigiamus santykius su ne musulmonais ir skatinti taiką bei supratimą pasaulyje.

• #8.     Korane pateikiamos gairės, kaip spręsti ginčus ir nesutarimus. Idėjos santrauka: Korane pateikiamos gairės, kaip spręsti ginčus ir nesutarimus. Ji skatina musulmonus ieškoti taikių konfliktų sprendimų ir siekti susitaikymo bei supratimo.
  
  

  Korane pateikiamos gairės, kaip spręsti ginčus ir nesutarimus. Ji skatina musulmonus ieškoti taikių konfliktų sprendimų ir siekti susitaikymo bei supratimo. Koranas pabrėžia dialogo ir derybų svarbą sprendžiant ginčus, skatina musulmonus būti kantriems ir tolerantiškiems sprendžiant nesutarimus. Tai taip pat skatina musulmonus būti atlaidus ir visais klausimais siekti teisingumo bei sąžiningumo. Koranas taip pat pabrėžia, kaip svarbu gerbti kitų teises ir vengti smurto bei agresijos. Galiausiai, Koranas skatina musulmonus visais klausimais ieškoti Alacho pagalbos ir pasitikėti Jo išmintimi bei vadovavimu.

  Korane taip pat pateikiamos gairės, kaip spręsti ginčus tarp asmenų, šeimų ir bendruomenių. Ji skatina musulmonus ieškoti taikių konfliktų sprendimų ir siekti susitaikymo bei supratimo. Koranas pabrėžia dialogo ir derybų svarbą sprendžiant ginčus, skatina musulmonus būti kantriems ir tolerantiškiems sprendžiant nesutarimus. Tai taip pat skatina musulmonus būti atlaidus ir visais klausimais siekti teisingumo bei sąžiningumo. Galiausiai, Koranas skatina musulmonus visais klausimais ieškoti Alacho pagalbos ir pasitikėti Jo išmintimi bei vadovavimu.

• #9.     Korane pateikiami nurodymai, kaip elgtis su mirtimi ir pomirtiniu gyvenimu. Idėjos santrauka: Korane pateikiami nurodymai, kaip elgtis su mirtimi ir pomirtiniu gyvenimu. Ji skatina musulmonus tikėti Dievu ir siekti teisingo gyvenimo, kad pomirtiniame gyvenime būtų apdovanoti.
  
  

  Korane pateikiami nurodymai, kaip elgtis su mirtimi ir pomirtiniu gyvenimu. Ji skatina musulmonus tikėti Dievu ir siekti teisingo gyvenimo, kad pomirtiniame gyvenime būtų apdovanoti. Koranas moko, kad mirtis yra natūrali gyvenimo dalis ir kad ją reikia priimti su tikėjimu ir kantrybe. Taip pat mokoma, kad pomirtinis gyvenimas yra atlygio ir bausmės vieta ir kad tie, kurie gyveno dorai, bus apdovanoti amžina palaima Rojuje. Korane taip pat pateikiamos gairės, kaip pasiruošti mirčiai, pvz., turėti testamentą ir pasirūpinti savo šeimos priežiūra po mirties. Tai taip pat skatina musulmonus būtinai atlikti gerus darbus ir prieš mirtį ieškoti Dievo atleidimo. Galiausiai Koranas moko, kad mirtis yra perėjimas iš šio gyvenimo į kitą ir kad ją reikia priimti su tikėjimu ir kantrybe.

• #10.     Korane pateikiamos gairės, kaip spręsti socialines problemas, tokias kaip santuoka, skyrybos ir paveldėjimas. Idėjos santrauka: Korane pateikiamos gairės, kaip spręsti socialines problemas, tokias kaip santuoka, skyrybos ir paveldėjimas. Ji skatina musulmonus būti teisingus ir sąžiningus visais klausimais bei siekti darnos ir supratimo tarp visų žmonių.
  
  

  Korane pateikiamos gairės, kaip spręsti socialines problemas, tokias kaip santuoka, skyrybos ir paveldėjimas. Ji skatina musulmonus būti teisingus ir sąžiningus visais klausimais bei siekti darnos ir supratimo tarp visų žmonių. Koranas pabrėžia santuokos svarbą ir skatina poras būti maloniais ir mylinčiais vienas kitą. Jame taip pat nurodomos abiejų sutuoktinių teisės santuokoje, įskaitant teisę nutraukti santuoką, jei reikia. Koranas taip pat nurodo vaikų teises santuokoje, įskaitant teisę paveldėti iš savo tėvų. Galiausiai Koranas apibrėžia mirusiojo teises, įskaitant teisę palikti savo turtą savo įpėdiniams.

  Koranas taip pat pabrėžia teisingumo ir sąžiningumo svarbą visais klausimais. Tai skatina musulmonus būti sąžiningus ir teisingus visuose savo reikaluose bei siekti teisingumo ir sąžiningumo visais klausimais. Koranas taip pat pabrėžia, kaip svarbu gerbti kitų teises ir su visais žmonėmis elgtis maloniai bei pagarbiai. Galiausiai, Koranas skatina musulmonus būti tolerantiškus ir suprasti skirtingas kultūras bei įsitikinimus.

  Korane pateikiamos gairės, kaip teisingai ir sąžiningai spręsti socialines problemas. Tai skatina musulmonus būti maloniais ir supratingais vieni kitiems bei siekti darnos ir supratimo tarp visų žmonių. Laikydamiesi Korano nurodymų, musulmonai gali užtikrinti, kad jų socialinė sąveika būtų teisinga ir sąžininga ir kad jie gerbia kitų teises.