Kinijos Kembridžo istorija 1978

Autorius Johnas K. Fairbankas

Reitingas



   

Santrauka:

  • Kembridžo Kinijos istorija yra išsami ir autoritetinga Kinijos istorijos apžvalga nuo seniausių laikų iki šių dienų. Johno K. Fairbanko parašyta knyga suskirstyta į penkiolika tomų, kurių kiekvienas apima skirtingą Kinijos istorijos laikotarpį. Pirmasis tomas apima laikotarpį nuo seniausių laikų iki Hanų dinastijos pabaigos 220 m. Jame nagrinėjami to laikotarpio politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai, taip pat pagrindinės filosofinės ir religinės tradicijos, suformavusios Kinijos visuomenę. Antrasis tomas apima laikotarpį nuo Trijų karalysčių iki Tangų dinastijos žlugimo 907 m. Jame nagrinėjami to laikotarpio politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai, taip pat pagrindinės filosofinės ir religinės tradicijos, suformavusios Kinijos visuomenę. Trečiasis tomas apima laikotarpį nuo Penkių dinastijų iki Mingų dinastijos pabaigos 1644 m. Jame nagrinėjami to laikotarpio politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai, taip pat pagrindinės filosofinės ir religinės tradicijos, suformavusios Kinijos visuomenę. Ketvirtasis tomas apima laikotarpį nuo mandžiūrų užkariavimo Kinijoje 1644 m. iki Čingų dinastijos pabaigos 1911 m. Jame nagrinėjami šio laikotarpio politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai įvykiai, taip pat pagrindinės filosofinės ir religinės tradicijos. formavo Kinijos visuomenę. Penktasis tomas apima laikotarpį nuo Čingų dinastijos žlugimo 1911 m. iki Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 1949 m. Jame nagrinėjami to laikotarpio politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai, taip pat pagrindiniai filosofiniai ir religinės tradicijos, kurios formavo Kinijos visuomenę. Šeštasis tomas apima laikotarpį nuo Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 1949 m. iki šių dienų. Jame nagrinėjami to laikotarpio politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai, taip pat pagrindinės filosofinės ir religinės tradicijos, suformavusios Kinijos visuomenę. Kinijos Kembridžo istorija yra neįkainojamas šaltinis visiems, kurie domisi Kinijos istorija. Ji suteikia išsamią Kinijos istorijos apžvalgą nuo seniausių laikų iki šių dienų ir yra svarbi nuoroda Kinijos istorijos mokslininkams ir studentams.


Pagrindinės mintys:


  • #1.     Kinijos imperija buvo ilgiausiai gyvavusi ir galingiausia imperija pasaulyje, gyvavusi nuo 221 m. pr. m. e. iki 1912 m. Idėjos santrauka: Kinijos imperija buvo neįtikėtinai galinga ir ilgalaikė imperija, valdanti didžiąją Rytų Azijos dalį daugiau nei du tūkstantmečius. Ji buvo įkurta 221 m. pr. m. e. ir gyvavo iki 1912 m. CE, kai ją pakeitė Kinijos Respublika.

    Kinijos imperija buvo ilgiausiai gyvavusi ir galingiausia imperija pasaulyje, gyvavusi nuo 221 m. pr. m. e. iki 1912 m. Ją įkūrė Čin dinastija 221 m. pr. e. m. ir gyvavo iki Čing dinastijos žlugimo 1912 m. e. m. e. m., kai ją pakeitė Kinijos Respublika. Per du savo gyvavimo tūkstantmečius Kinijos imperija buvo pagrindinė jėga Rytų Azijoje, daranti savo įtaką didžiuliam plotui ir dideliam gyventojų skaičiui. Tai buvo didelė politinė, ekonominė ir kultūrinė galia, jos įtaka buvo jaučiama daugelyje sričių, įskaitant meną, literatūrą, filosofiją ir religiją. Kinijos imperija taip pat buvo didelė karinė galia, o jos armijos bijojo visame regione. Jos politinė sistema buvo labai centralizuota, o biurokratija buvo viena pažangiausių pasaulyje. Kinijos imperija buvo pagrindinė jėga pasaulio istorijoje, jos palikimas matomas ir šiandien.

  • #2.     Kinijos imperija buvo labai centralizuota valstybė, turinti stiprią biurokratiją ir galingą imperatorių. Idėjos santrauka: Kinijos imperija buvo labai centralizuota valstybė, kurios galva buvo galingas imperatorius ir stipri biurokratija, tvarkanti kasdienius imperijos reikalus. Tai leido imperijai išlikti galingai ir vieningai šimtmečius.

    Kinijos imperija buvo labai centralizuota valstybė, kurios galva buvo galingas imperatorius ir stipri biurokratija, tvarkanti kasdienius imperijos reikalus. Tai leido imperijai išlikti galingai ir vieningai šimtmečius. Biurokratija buvo padalinta į devynias ministerijas, kurių kiekviena buvo atsakinga už skirtingą valdymo aspektą. Imperatorius buvo aukščiausia valdžia, o jo sprendimai buvo galutiniai. Jam talkino ministrų taryba, kuri patarinėjo valstybės klausimais. Biurokratija taip pat buvo atsakinga už mokesčių rinkimą, teisėtvarkos palaikymą ir teisingumo vykdymą. Imperatorius taip pat turėjo teisę skirti ir atleisti pareigūnus, suteikti titulus ir pagyrimus.

    Kinijos imperijai taip pat buvo būdinga stipri konfucijaus tradicija, kuri pabrėžė išsilavinimo, pagarbos valdžiai ir lojalumo imperatoriui svarbą. Šią tradiciją sustiprino valstybės tarnybos egzaminai, kurių metu buvo tikrinamos kandidatų žinios apie konfucijaus tekstus. Egzaminus išlaikę asmenys galėjo eiti valdiškas pareigas. Ši sistema užtikrino, kad biurokratijoje dirbtų išsilavinę ir kompetentingi asmenys.

    Kinijos imperija buvo galinga ir vieninga valstybė, o jos centralizuota valdžia leido tokiai išlikti šimtmečius. Imperatorius buvo aukščiausia valdžia, o jo sprendimai buvo galutiniai. Biurokratija buvo atsakinga už kasdienių imperijos reikalų tvarkymą, o konfucijaus tradicija užtikrino, kad biurokratijoje dirbtų išsilavinę ir kompetentingi asmenys. Tai leido Kinijos imperijai išlikti galingai ir vieningai šimtmečius.

  • #3.     Kinijos imperijai didelę įtaką padarė konfucianizmas, kuris suformavo jos politinę ir socialinę struktūrą. Idėjos santrauka: Konfucianizmas padarė didelę įtaką Kinijos imperijai, formuodamas jos politinę ir socialinę struktūrą. Ši filosofija rėmėsi Konfucijaus mokymu ir pabrėžė šeimos svarbą, pagarbą valdžiai ir žinių siekimą.

    Kinijos imperijai didelę įtaką padarė konfucianizmas, kuris suformavo jos politinę ir socialinę struktūrą. Ši filosofija rėmėsi Konfucijaus mokymu ir pabrėžė šeimos svarbą, pagarbą valdžiai ir žinių siekimą. Konfucianizmas buvo Kinijos imperinės sistemos, kuri pasižymėjo stipria centrine valdžia, hierarchine socialine struktūra ir nuopelnais pagrįsta valstybės tarnyba, pagrindas. Ji taip pat suteikė Kinijos visuomenės moralinę ir etinę bazę, pabrėždama dukterinio pamaldumo, lojalumo ir pagarbos vyresniesiems svarbą. Konfucianizmas taip pat stipriai paveikė kinų literatūrą, meną, švietimą ir buvo valstybės tarnybos egzaminų sistemos pagrindas, pagal kurį buvo atrenkami valdžios pareigūnai. Konfucianizmas buvo pagrindinė Kinijos kultūros jėga šimtmečius, o jo įtaka vis dar matoma šiuolaikinėje Kinijos visuomenėje.

  • #4.     Kinijos imperija buvo pagrindinė prekybos jėga, turinti didelį ir galingą laivyną. Idėjos santrauka: Kinijos imperija buvo pagrindinė prekybos jėga, turinti didelį ir galingą laivyną, kuris leido jai kontroliuoti jūras ir prekiauti su kitomis šalimis. Tai leido imperijai tapti turtinga ir galinga bei paskleisti savo įtaką visoje Rytų Azijoje.

    Kinijos imperija buvo pagrindinė prekybos jėga, turinti didelį ir galingą laivyną, kuris leido jai kontroliuoti jūras ir prekiauti su kitomis šalimis. Tai leido imperijai tapti turtinga ir galinga bei paskleisti savo įtaką visoje Rytų Azijoje. Kinijos karinis jūrų laivynas buvo didžiulė jėga, o laivai buvo didesni ir pažangesni nei kitų šalių. Ji sugebėjo apsaugoti Kinijos pirklius nuo piratų ir kitų grėsmių bei nukreipti Kinijos galią į Indijos vandenyną ir už jo ribų. Kinijos laivynas taip pat buvo naudojamas apsaugoti Kinijos interesus Pietryčių Azijoje ir apsaugoti Kinijos prekybininkus nuo Portugalijos ir kitų Europos valstybių. Kinijos laivynas taip pat buvo naudojamas apsaugoti Kinijos interesus Pietų Kinijos jūroje ir apsaugoti Kinijos prekybininkus nuo Olandijos ir kitų Europos valstybių.

    Kinijos imperija taip pat buvo pagrindinė prekybos partnerė su kitomis šalimis. Kinijos pirkliai prekiavo su Rytų Azijos, Pietryčių Azijos ir net Indijos bei Artimųjų Rytų šalimis. Kinijos prekės buvo labai paklausios, o Kinijos imperija galėjo panaudoti savo prekybinę galią, kad įgytų įtakos ir turtų. Kinijos pirkliai taip pat prekiavo su europiečiais, o Kinijos imperija galėjo pasinaudoti savo prekybos galia, kad patektų į Europos rinkas. Tai leido Kinijos imperijai tapti pagrindine pasaulio ekonomikos žaidėja.

    Kinijos imperija taip pat galėjo panaudoti savo karinę galią savo prekybos interesams apsaugoti. Kinijos laivai galėjo patruliuoti jūrose ir apsaugoti Kinijos pirklius nuo piratų ir kitų grėsmių. Tai leido Kinijos imperijai išlaikyti savo prekybos galią ir apsaugoti savo interesus Rytų Azijoje ir už jos ribų. Kinijos laivynas taip pat buvo naudojamas apsaugoti Kinijos interesus Pietų Kinijos jūroje ir apsaugoti Kinijos prekybininkus nuo Olandijos ir kitų Europos valstybių.

  • #5.     Kinijos imperija buvo pagrindinis kultūros centras, kuriame buvo turtinga ir įvairi kultūra. Idėjos santrauka: Kinijos imperija buvo pagrindinis kultūros centras su turtinga ir įvairia kultūra, kuriai didelę įtaką darė konfucianizmas ir budizmas. Ši kultūra buvo išreikšta mene, literatūroje, muzikoje ir kitose išraiškos formose ir turėjo didelę įtaką Rytų Azijoje.

    Kinijos imperija buvo pagrindinis kultūros centras su turtinga ir įvairia kultūra, kuriai didelę įtaką padarė konfucianizmas ir budizmas. Ši kultūra buvo išreikšta mene, literatūroje, muzikoje ir kitose išraiškos formose ir turėjo didelę įtaką Rytų Azijoje. Tokios meno rūšys kaip tapyba, kaligrafija ir skulptūra buvo labai vertinamos, o kinai sukūrė unikalų peizažo tapybos stilių, kuris turėjo didelę įtaką Rytų Azijoje. Kinų literatūra taip pat buvo labai išvystyta, turinti ilgas poezijos, grožinės literatūros ir dramos tradicijas. Muzika taip pat buvo svarbi kinų kultūros dalis su įvairiais instrumentais ir stiliais. Kinijos filosofija taip pat turėjo didelę įtaką, nes konfucianizmas ir budizmas buvo daugelio Kinijos minčių pagrindas. Galiausiai, kinų religija taip pat turėjo didelę įtaką, o daoizmas, konfucianizmas ir budizmas vaidino svarbų vaidmenį Kinijos kultūroje.

  • #6.     Kinijos imperija buvo didelė karinė galia, turinti didelę ir galingą kariuomenę. Idėjos santrauka: Kinijos imperija buvo didelė karinė galia, turinti didelę ir galingą kariuomenę, kuri buvo naudojama imperijai apsaugoti ir jos sienoms išplėsti. Ši armija buvo labai sėkminga savo kampanijose ir leido imperijai išlikti galingai šimtmečius.

    Kinijos imperija buvo didelė karinė galia, turinti didelę ir galingą kariuomenę. Ši armija buvo naudojama imperijai apsaugoti ir jos sienoms plėsti, o jos kampanijos buvo labai sėkmingos. Kinijos kariuomenė buvo gerai apmokyta ir aprūpinta, sugebėjo nugalėti priešus tiek iš arti, tiek iš toli. Kinijos kariuomenė taip pat buvo labai organizuota, su griežta hierarchija ir aiškia pavaldumo grandine. Tai leido imperijai išlikti galingai šimtmečius ir leido išplėsti savo sienas bei įtaką.

    Kinijos kariuomenė taip pat buvo labai novatoriška ir nuolat kūrė naujas taktikas ir strategijas. Tai leido jiems išlikti prieš savo priešus ir išlikti didžiule jėga. Kinijos kariuomenė taip pat buvo gerai aprūpinta – daug ginklų ir atsargų. Tai leido jiems išlikti gerai aprūpintiems ir visada pasiruošusiems mūšiui.

    Kinijos imperija buvo pagrindinė karinė galia, o jos kariuomenė buvo pagrindinis jos sėkmės veiksnys. Armija buvo gerai apmokyta, gerai aprūpinta ir gerai organizuota, todėl imperija išliko galinga šimtmečius. Kinijos kariuomenė taip pat buvo labai novatoriška ir nuolat kūrė naujas taktikas ir strategijas. Tai leido jiems išlikti prieš savo priešus ir išlikti didžiule jėga.

  • #7.     Kinijos imperija buvo pagrindinis religinis centras, kurio ribose buvo praktikuojama įvairių religijų. Idėjos santrauka: Kinijos imperija buvo pagrindinis religinis centras, kurio ribose buvo praktikuojama įvairių religijų. Tai apėmė konfucianizmą, budizmą, daoizmą ir kitas religijos formas, kurios turėjo didelę įtaką imperijos kultūrai ir politikai.

    Kinijos imperija buvo pagrindinis religinis centras, kurio ribose buvo praktikuojama įvairių religijų. Tai apėmė konfucianizmą, budizmą, daoizmą ir kitas religijos formas, kurios turėjo didelę įtaką imperijos kultūrai ir politikai. Konfucianizmas buvo oficiali valstybinė religija, o jo mokymai buvo naudojami formuojant vyriausybę ir visuomenę. Budizmas taip pat buvo populiarus, jo įtaka buvo matoma mene, literatūroje ir filosofijoje. Taip pat buvo praktikuojamas daoizmas, jo mokymai buvo naudojami aiškinant gamtos pasaulį ir žmonių bei gamtos santykius. Visos šios religijos padarė didelę įtaką Kinijos imperijai, jų įtaka matoma ir šiandien.

    Kinijos imperija taip pat buvo pagrindinis religinio mokymosi centras, kur daug mokslininkų ir religinių lyderių atvykdavo iš viso pasaulio mokytis ir mokyti. Tai buvo budistų vienuoliai iš Indijos, konfucianizmo mokslininkai iš Korėjos ir daoizmo meistrai iš Japonijos. Šie religiniai lyderiai padėjo skleisti savo mokymus visoje imperijoje, o jų įtaka vis dar matoma šiuolaikinės Kinijos kultūroje ir politikoje.

    Kinijos imperija taip pat buvo pagrindinis religinio meno ir architektūros centras. Daugelis žinomiausių šventyklų ir paminklų Kinijoje buvo pastatyti šiuo laikotarpiu, ir jie tebestovi ir šiandien kaip Kinijos žmonių religinių įsitikinimų liudijimas. Šie paminklai ir šventyklos primena apie religijos svarbą Kinijos imperijoje ir jos įtaką to meto kultūrai bei politikai.

  • #8.     Kinijos imperija buvo pagrindinis technologijų centras, kuriame buvo įvairių išradimų ir naujovių. Idėjos santrauka: Kinijos imperija buvo pagrindinis technologinis centras, kuriame buvo įvairių išradimų ir naujovių, kurios padarė didelę įtaką pasauliui. Tai apėmė parako, popieriaus ir kompaso išradimą, taip pat žemės ūkio, medicinos ir inžinerijos pažangą.

    Kinijos imperija buvo pagrindinis technologinis centras, kuriame atsirado įvairių išradimų ir naujovių, kurios padarė didelę įtaką pasauliui. Tai apėmė parako, popieriaus ir kompaso išradimą, taip pat žemės ūkio, medicinos ir inžinerijos pažangą. Parakas buvo naudojamas kariniams tikslams, o popierius ir kompasas – navigacijai ir komunikacijai. Žemės ūkyje kinai sukūrė naujus drėkinimo, sėjomainos ir tręšimo būdus. Medicinoje jie sukūrė naujus ligų gydymo būdus ir naujus chirurgijos metodus. Inžinerijos srityje jie sukūrė naujus statybos metodus, tokius kaip ketaus ir karučio naudojimas. Šie išradimai ir naujovės padarė didelę įtaką pasauliui ir padėjo formuoti šiuolaikinį pasaulį.

    Kinijos imperija taip pat buvo pagrindinis mokymosi centras, kuriame buvo įvairių mokyklų ir akademijų. Šiose mokyklose ir akademijose buvo mokoma įvairių dalykų, įskaitant matematiką, astronomiją, mediciną ir filosofiją. Kinai taip pat sukūrė rašymo sistemą, kuria buvo fiksuojamos jų žinios ir atradimai. Šią rašymo sistemą vėliau perėmė kitos kultūros ir ji padėjo skleisti kinų kultūrą bei žinias visame pasaulyje.

    Kinijos imperija taip pat buvo pagrindinis prekybos centras, tarp Kinijos ir kitų šalių buvo prekiaujama įvairiomis prekėmis. Tai apėmė šilką, porcelianą ir arbatą bei kitas prekes. Ši prekyba padėjo skleisti kinų kultūrą ir žinias kitose pasaulio šalyse, padėjo formuotis šiuolaikiniam pasauliui.

    Kinijos imperija buvo pagrindinis technologinis centras, kuriame atsirado įvairių išradimų ir naujovių, kurios padarė didelę įtaką pasauliui. Šie išradimai ir naujovės padėjo formuoti šiuolaikinį pasaulį, padėjo skleisti Kinijos kultūrą ir žinias visame pasaulyje. Kinijos imperija taip pat buvo pagrindinis mokymosi ir prekybos centras, padėjęs skleisti kinų kultūrą ir žinias kitose pasaulio dalyse.

  • #9.     Kinijos imperija buvo pagrindinis politinis centras, kuriame buvo įvairių politinių sistemų. Idėjos santrauka: Kinijos imperija buvo pagrindinis politinis centras, kuriame buvo įvairių politinių sistemų. Tai apėmė imperinę sistemą, kuri buvo pagrįsta Konfucijaus mokymu, taip pat kitas valdymo formas, tokias kaip feodalizmas ir komunizmas.

    Kinijos imperija buvo pagrindinis politinis centras, kuriame buvo įvairių politinių sistemų. Tai apėmė imperinę sistemą, kuri buvo pagrįsta Konfucijaus mokymu, taip pat kitas valdymo formas, tokias kaip feodalizmas ir komunizmas. Imperinė sistema buvo pagrįsta Dangaus mandato idėja, kuri teigė, kad imperatorius yra Dievo paskirtas Kinijos žmonių valdovas. Ši sistema buvo labai centralizuota, jos viršuje buvo imperatorius, o po juo – sudėtinga biurokratija. Imperatorius buvo atsakingas už teisingumo vykdymą, tvarkos palaikymą ir žmonių apsaugą. Jis taip pat buvo atsakingas už pareigūnų skyrimą, mokesčių surinkimą, prekybos reguliavimą.

    Feodalizmas taip pat buvo svarbi Kinijos politinės sistemos dalis. Ši sistema buvo pagrįsta pono ir vasalo santykių idėja, kai ponas suteikdavo vasalui žemę mainais už lojalumą ir tarnystę. Ši sistema leido sukurti decentralizuotą valdymo formą, kai vietos lordai turėjo didelę autonomiją. Ši sistema taip pat buvo naudojama tvarkai palaikyti ir apsaugoti žmones nuo išorinių grėsmių.

    Komunizmas taip pat buvo svarbi Kinijos politinės sistemos dalis. Ši sistema buvo pagrįsta beklasės visuomenės, kurioje visi žmonės buvo lygūs ir turėjo prieigą prie tų pačių išteklių, idėja. Ši sistema buvo labai centralizuota, jos viršuje buvo komunistų partija, o po ja – sudėtinga biurokratija. Komunistų partija buvo atsakinga už teisingumo vykdymą, tvarkos palaikymą ir žmonių apsaugą. Ji taip pat buvo atsakinga už pareigūnų skyrimą, mokesčių surinkimą, prekybos reguliavimą.

  • #10.     Kinijos imperija buvo pagrindinis ekonominis centras, kuriame buvo įvairių ekonominių sistemų. Idėjos santrauka: Kinijos imperija buvo pagrindinis ekonomikos centras, kuriame buvo įvairių ekonominių sistemų. Tai apėmė imperinę sistemą, kuri buvo pagrįsta Konfucijaus mokymu, taip pat kitas ekonominių sistemų formas, tokias kaip merkantilizmas ir kapitalizmas.

    Kinijos imperija buvo pagrindinis ekonominis centras, kuriame buvo įvairių ekonominių sistemų. Tai apėmė imperijos sistemą, kuri buvo pagrįsta Konfucijaus mokymu. Ši sistema buvo pagrįsta centralizuotos vyriausybės idėja, kai imperatorius buvo viršuje, o biurokratija po jo. Ši sistema buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad imperatorius kontroliuotų ekonomiką ir kad žmonės galėtų pasinaudoti imperatorių valdžia. Ši sistema taip pat apėmė mokesčių naudojimą, kuris buvo naudojamas finansuoti vyriausybę ir aprūpinti žmones.

    Be imperinės sistemos, Kinijos imperija turėjo ir kitų ekonominių sistemų formų. Tai buvo merkantilizmas, kuris buvo pagrįstas prekių ir paslaugų prekybos tarp skirtingų šalių idėja. Ši sistema buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad Kinijos imperija turėtų stiprią ekonomiką ir kad ji galėtų gauti naudos iš prekybos prekėmis ir paslaugomis. Galiausiai, Kinijos imperija taip pat turėjo kapitalizmo formą, kuri buvo paremta privačios nuosavybės nuosavybės idėja ir galimybe iš jos gauti pelno. Ši sistema buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad Kinijos imperija turėtų stiprią ekonomiką ir kad ji galėtų gauti naudos iš privačios nuosavybės nuosavybės.

    Apskritai Kinijos imperija buvo pagrindinis ekonominis centras, kuriame buvo įvairių ekonominių sistemų. Šios sistemos buvo sukurtos siekiant užtikrinti, kad Kinijos imperija turėtų stiprią ekonomiką ir kad ji galėtų gauti naudos iš prekybos prekėmis ir paslaugomis, taip pat iš pelno, gauto iš privačios nuosavybės nuosavybės.